„Svarbiausia šios knygos siunčiama žinutė - laikas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą“

Priklausomai nuo pradinės situacijos, vieniems šis etapas praeina sąlyginai švelniai – pakanka kelionės į Rytus, atsisakyti keletos žalingų įpročių ar iš naujo atrasti pomėgius. Kitiems gi baigiasi kur kas drastiškiau – kardinaliu gyvenimo būdo, draugų rato ar veiklos pakeitimu. Kaip taisyklė šiuo etapu žmonės ieško pagalbos – pagaliau ryžtasi psichoterapijai, susidomi Rytų filosofija, o kartais ima ieškoti to, ką būtų apibendrintai įvardinti Dievu. Taip nutiko šios knygos herojui Sausiui ir jis apie tai parašė knygą.

Ieškojimų dienoraštis

Kur tada buvo tavo Dievas man pasirodė šiek tiek eklektiška. Nesitikėkite iš knygos didelio nuoseklumo. Tai greičiau yra dienoraščio formą primenantis įvairių patirčių rinkinys. Knygą taip pat papildo paties autoriaus kurtos ar šventraščių pagrindu knygai pritaikytos istorijos.

Kūrinio pradžioje psakojama apie tai, kaip gyveno herojus prieš pribręsdamas pokyčiams ir kodėl jam prireikė ieškoti Dievo. Kur tada buvo tavo Dievas iš esmės yra apie kelią link jo arba didelį norą keisti gyvenimą ir rasti jo prasmę. Pradžia tamsi, tačiau paperka nuoširdumu. Kasdienybės fragmentai primena sunkia depresijos forma sergančio žmogaus realybę.

Tačiau pradžia nėra pati niūriausia, šiuo atžvilgiu toliau dar blogiau – Sausis dalinasi ištraukomis iš pokalbių su tikrai sunkias patirtis turėjusiais žmonėmis. Ir tai nėra tai, kuo mūsų kartos žmonės dažniausiai skundžiasi: savirealizacijos trūkumas, nesėkmingos meilės paieškos ar prasmės trūkumas. Tai tikros problemos, kurios dažniausiai lieka nematomos už mūsų informacinio burbulo sienų: seksualinė prievarta, kova su sunkiomis priklausomybėmis, smurtas šeimoje, kriminaliniai nusikaltimai.

Šie žmonių pasakojimai turbūt yra tie, iš kurių greičiausiai ir pažįstate (jei pažįstate) autorių Sausį. Būtent tokiomis tamsiomis, taikliomis pastabomis papildytomis istorijomis jis ir išgarsėjo socialiniame tinkle Facebook. Tuo tarpu Kur tada buvo tavo Dievas knyga jomis neapsiriboja. Kur kas šviesesnė ir netikėta dalis yra apie dvasingumo paieškas ir ilgai lauktus pokyčius.

Šviesioji dalis

Neapsigaukite, knygos viršelis ir autoriaus kuriamas paslaptingas įvaizdis perša mintį, kad laukia tik tamsios istorijos, be šviesos tunelio gale. Bet taip nėra. Antroji knygos pusė yra skirta herojaus kelionėje išmokoms gyvenimo pamokoms, dvasinių ieškojimų ir atradimų aprašymams. Nemažai dėmesio skiriama gan aktualiai temai – kaip nepasiklysti renkantis autoritetus ir gyvenimo mokytojus. Iš Sausio patirties galima pasimokyti, kaip lengva paslysti ir pasimesti tarp tikrų dalykų bei tų, kurie skleidžiami siekiant pasipelnyti iš gyvenimo kelio ieškančių ir sunkumus patiriančių žmonių.

Prisiimti atsakomybę

Jei reikėtų apibendrinti kokia svarbiausia šios knygos siunčiama žinutė, tai turbūt būtų raginimas mesti šalin aukos vaidmenį ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą. Visus sunkumus priimti, kaip gyvenimo išmintį ir ištvermę teikiančią patirtį bei keliauti tolyn, stiprybės semiantis iš žinojimo, kad viskas gyvenime priklauso tik nuo mūsų pačių pastangų ir požiūrio.

Kodėl skaityti?

Patikrinkit autoriaus puslapį Facebook. Jei mėgstate jo trumpas istorijas, patiks ir knyga. Turbūt vertėtų rekomenduoti sunkumus patiriantiems, nuo depresijos kenčiantiems žmonėms – bus nesunku susitapatinti su herojumi. Tačiau dėl šio punkto nesu iki galo tikra, kadangi knyga nors ir su šviesia pabaiga, vis vien ganėtinai tamsi. Patiks jei mėgstate groteskiškus, netradicinius kūrinius, sunkaus gyvenimo istorijas. Skaitykite, jei esate dvasinių ieškojimų įkarštyje, mėgstate skirtingų religijų giminystės temas.

Kodėl neskaityti?

Jei iš knygos tikitės nuoseklumo ir siužeto. Jei nenorite pasinerti į gan detaliai aprašytus sunkius ir slegiančius žmonių išgyvenimus. Jei jūsų nedomina religijos, sielų kelionės, karmos ir panašios temos.

Kur tada buvo tavo Dievas yra pasakojimas apie vieno žmogaus dvasinį virsmą ir kelionę pokyčių link. Bent mano aplinkoje panašių, gal tik mažiau dramatiškų istorijų gausu. Susidaro įspūdis, kad artėjant maždaug 30-mečiui (aišku nebūtinai) žmonės pagaliau nusimeta paviršutiniškumą, ima knaisiotis savo viduje, kelia gyvenimo prasmės ir tikslo klausimus, kritiškai ir tarsi naujų žvilgsniu vertina tai, kaip iki šiol gyveno.

Anotacijos autorė Ieva, originalų tekstą rasite tinklaraštyje perskaiciau.lt