„Tai atviras dienoraštis, kuris tikiu padės daugeliui panašioje situacijoje.“

11/26/20222 min read

Tik pradėjus skaityti šią knygą grįžau į tokias akimirkas. Knygos pradžioje pasakojamos žmonių istorijos tiesiog prikausto. Skaitai ir net galvoje netelpa, kad yra tokių, kuriems TAIP nepasisekė (švelniai tariant). Automatiškai pradedi galvoti apie save ir savo tobulą gyvenimą, ir visos tavo bėdos atrodo kaip mažyčiai vabaliukai, kuriuos įžiūri tik tu pats! Tiesa, kas be galo patiko, jog po kiekvienos istorijos autorius klausia tų žmonių “Kur visą tą laiką buvo jų Dievas?” . Ir nei vienas jo nekaltina dėl savo sužeistų gyvenimų! Visi stiprūs, visi žino kaip nori gyventi. Tas be galo sužavėjo ir nustebino. Taip pat, kaip ir nustebino pati knyga, nes iš pavadinimo ir pradžios tikrai tikėjausi, jog bus maždaug kapstomasi po “gyvenimų lūšnynus” ir mėtomi akmenys į Dievo daržą. Bet oj kaip klydau.

Kiekvienas gauname tiek išbandymų, kiek galime atlaikyti. Viskas tam, kad suprastume, kokie stiprūs iš tikro esame. Tai kuria mus.

Knyga, tai kelias. Kelias iš duobės, Dievo ir savęs pažinimo link. Taip, tai nėra optimizmo kupina istorija, bet tai TIKRA, tikro žmogaus, kovojančio su savo demonais (alkoholiu ir kitomis priklausomybėmis) istorija. Tai atviras dienoraštis, kuris tikiu padės daugeliui panašioje situacijoje.

Be visa ko, autorius puikiai žaidžia žodžiais, tad knygą skaityti tikrai malonu. O vietomis, net privertė nusišypsoti. Tikiu, kad kelio galas dar toli, bet juk svarbiausia ir yra kelionė!

Juk gyvenimas – savotiškas žaidimas. Gauname personažą su ydomis ir dorybėmis, gauname po misiją ir turime sužaisti geriausią įmanomą partiją.

Žinote, kai buvau dar vaikas, turėjau savo “motyvacinę sistemą” (jei taip galima pavadinti): Kai užeidavo liūdesys (nesvarbu priežastis) visada galvodavau apie žmones, kuriems labiau nepasisekė gyvenime. Tokius kurie neturi rankų ar kojų, kurie neturi ką valgyti ar kur miegoti ir t.t. Ir iš kart sąžinė pradėdavo “maršus groti”, jog mano bėdos yra TOKIOS menkos, kad net prieš save gėda liūdėti. Tai vat.

Anotacijos originalus tekstas paviešintas tinklaraštyje Knygų Gurmanė