„Kiekvieną knygą rankoje laikau, kaip rožančių“

Skaitau tekstą ir žiūriu į datą, svarstydamas, kuom buvau ir ką tuo metu rengėjau pats. Šios datos skirtingai, bet atpažįstamai aidi iš randų, kurių ir patsai surinkau. Ir čia kažkuriuo metu tiesiog turiu šį lobį atskirti nuo savęs - čia Sausio meistriškumas tuos epizodus sučiupti ir rašalu paleisti į popieriaus lankas. Tad šios knygos gliaudymas jau tapo ta metų švente-tradicija, kuria be galo džiaugiuosi.

Nuolankiai, broliškai, Valdas

Į Sausio tekstų upę brendu ne pirmą syk: tai mano amžinas bičiulis, tad net gelianti vandens srovė yra įdomi braidyti. Kartu nesu tas, kuris vienu ypu trokšta šią srovę išlakti, tad tradiciškai - ja mėgaujuosi "gabalais". Kiekvieną knygą rankoje laikau, kaip rožančių - čia vieną maldelę, čia kitą jo mintimis savo širdyje sukalbėdamas.

Suprasiu, jog ne visiems ir ne kiekvienam šis tikėjimas, jame matyt kiekvienas turi įžvelgti tą bičiulystės giją - ieškoti santykio su Tave atliepiančiu balsu. Tad ir čia - knyga atsišaukia į tuos buvusius AR esamus "outcastus" nokstančius visumos paraštėse. "Skęstančios salos" juk apie sulūžusius ir kažkaip atskirtus nuo to "mainland'o"...

Anotacijos autorius Valdas. Valdą rasite čia »