„Grįžusius ištrinti“ – šiek tiek kitoks Sausio kūrinys. Jame išliko autoriui būdinga tamsi atmosfera, nepatogi realybė ir gebėjimas lįsti giliai į žmogaus vidų, narpliojant sudėtingus tarpusavio santykius. Knyga pilna išpieštų detalių, kurios leidžia ne tik skaityti istoriją, bet ir ją jausti.
Keiksmažodžių gausa kartais erzino, tačiau kartu ji kūrė autentišką pasaulį. Mane visada žavi knygos, kuriose sustoji ties sakiniais ir ieškai savęs. Ši buvo viena iš jų.
Perskaičius liko viena mintis, kad ne kiekvienas sugrįžimas reiškia antrą galimybę. Kartais didžiausia stiprybė yra ne sugrįžti, o pasirinkti eiti toliau.
